Дневник пользователя Kristina01

Kristina01
28, Vilnius, Литва

Nežinau kodėl, bet.. jaučiu, kad noriu čia parašyt.


Šiandien nuotaika iš ties keista. Bet rašyti noriu tikrai ne dėl jos. Gal labiau dėl priežaščių kodėl ji tokia. Tiksliai nežinau, bet įtariu, dėl to, kad..

Visų pirma - pirmadienis. O vargutėliau, Tave pamačiau! Nuoširdus juokas ima prisiminus, kaip aš išsigandau pamačius Tavo mašina toje aikštelėje! O vargutėliau, atrodė, kad nualpsiu! Tikrai! Bet įėjau į vidų, išdrįsau, pagalvojau "O kokio velnio ne? Gyvenimas įdomus, pažiūrėkim kas bus!". Įėjau. Pati pirma, draugės už nugaros. Į priekį įsiroviau dėl adrenalino, dėl to, kad išdrįsiu padaryti tai, ko labiausiai bijau, to, ko tikėjausi tik rugsėjo mėnesį,…


15.10.2016

Atsiminimai.. Jie tokie galingi. Jie gali net ramiausioje jūroje sukelti audrą. Vėl..


Audrą, apie kurią, mielas, nesužinosi :) Taip, tai mano sprendimas. Apsisprendžiau su Tavo pagalba. Gi Tu po to vakaro neparašai. O gi galimybę turi ir tą galimybę matau kiekvieną dieną, Tavo nuotrauką tarp savo draugų veidų, žmonių kuriems rūpių, iš tikro.

Nors tą vakarą maniau, kad aš Tau rūpėjau. Iš tikro. Nuo pat pirmos minutės. Prisimeni? Tamsu, žmonės aplinkui vaikšto, tarp jų įkaušęs to vakaro kaltininkas, kurį Tu užkalbinai pirmiausia. Už tai dėkosiu, kad ir kokie jausmai manyje virs. Dėkojau ir dėkosiu toliau. Nors tą vakarą dėkojau ir ne…


Labas... norėjosi rašyti mano... bet jau nebe mano.. tiesiog.. labas.


Na.. Net nežinau ką rašyt.. Nuo ko pradėt.. Kaip čia viską išsakyt vienam laiške... Bet reikia, jaučiu.. kažkaip užbaigti tai iki galo. Emociškai pradėti gyti.. Tave paleisti galutinai. Nors ir mano iniciatyva išsiskyrėm, bet... suvokiau ką darau.. bet taip lengvai neina. Nors ir nepamatysi šių laiškų, bet vis vien. Dėl savęs. Šį kart jau tik dėl savęs tai darau. Vienos savęs. Nuo dabar jau vienos...

Na ką, tašką padėjau aš, ryžtingai, negailestingai, be kelio sugrįžti atgal.

Prieš savaitę tas įvyko.. Tuo metu buvau tokia užtikrinta, tvirta, pasiryžusi, pikta, įskaudinta, bet…


09.07.2018

Širdies erkė. Gal nelabai viliojamas pavadinimas, bet kitaip nemoku pavadinti.


Bet viskas nuo pradžių..

Draugavom, išsiskyrėm. Palikau aš.

Praėjo 3 mėnesiai, pradėjau susitikinėti su kitais. Turėjau vieną, nepaėjo. Turėjau kitą, nepaėjo. Kai likau vėl viena be jokių interesantų, vėl prisiminiau Tave. Bet likimo ironija, kad likau viena savaitę prieš Jo gimtadienį. Vos tik likau viena ant rytojaus susitikau su jo giminėm, dar ir draugė priminė jį, kadangi bendrauja tiesiogiai su juo. Tada per tą savaitę iki gimtadienio gaunu nuotrauką, sapnuoja gal 3 kartus.

Gimtadienio diena. Visą savaitę skaudėjo, buvo liūdna. Maniau tai praėjo. Pasirodo klydau. Vėl skaudėjo. Atsivėrė sena žaizda.…


28.10.2014

. Tas momentas, kai kažkas priverčia Tave prisiminti tai, ką esi senai užmiršęs.

. Šis kartas man priminė senus jausmus, kuriuos tuo laiku išgyvenau labai stipriai, o dabar, praėjus tiek laiko.. Po dviejų ar trejų metų bandymo užmiršti, jaučiau juos vėl.. Lygiai toks pat drebuliukas mane kratė, kaip kadaise, žinoma, ne toks stiprus, bet vis gi. O tai yra sukėlęs tik vienas žmogus. Keista, bet.. Visam tam, kad prisiminčiau tereikėjo pažiūrėti filmą. Filmą, kuriame du žmogeliukai yra tokie panašūs, kaip mes kadaise..

. O dabar, mes tik du pakeleiviai, kurie retai susitinka tam pačiam gyvenimo traukinį. Mus sieja bendra praeitis,…


Sveiki,

chi, senai berašiau, praėjo daug laiko :)
O per tą ilgą laiką įvyko daug visko :)
O tas daug visko privedė mane prie šiandieninės nutaikos, tokios, kad aš ir vėl čia.
Bet šį kartą aš rašysiu vis dar apie tą patį, tik jau visiškai kitaip. Lengviau.
Man jau lengviau.
Lengviau, nes nustojau apie jį taip dažnai kalbėjus, kišus į visas įmanomas temas, kur galėjau jį paminėti, nustojau su kaikuriais žmonėmis apskritai kalbėjus apie jį, kad daugiau nekiltų ginčų, nes bardavausi su tema apie jį, o su kitais irgi rečiau, nes mačiau, kad jau tiesiog atsibodo. Kur neatsibos, kai kažkur 7…


Sveiki,


tie kas skaito šį įrašą ir gal yra skaitę mano ankstesnius dienoraščius. :)

Sveikinuosi, nes įpratau į kažką kreiptis. Pastaruoju ir gan ilgą laiką kreipiuosi į vieną asmenį.

Šį kartą sveikinuosi ir kreipiuosi į skaitytojus, nes rašysiu ne apie tą žmogų, bet apie save. :)

Po tikrai ilgo laiko pradedu vėl gilintis tik į save. Žiūrėti ir galvoti tik apie save. Tiksliau sugrįžti į save. Todėl pavadinimas ir yra "Aš ir vėl aš", nes po labai ilgo laiko aš vėl jaučiuosi savimi. Ne senąją, nes laikas bėga, žmonės keičiasi, ne išimtis ir aš. Patirtis, gyvenimas mane tikrai daug išmokino.…


Mažiuk,


myliu... stipriai labai... Ir aš tik nesenai pradėjau sau leisti Tave mylėti... Taip, mes draugaujam vieniem atrodo trumpai, kitiem atrodo, kad ilgai, bet man tas laikas tapo neskaičiuojamas, nes man tai atrodo tik pati pradžia kažko gražaus..

Pradžioj bijojau sau pripažint, neleidau... galvojau nieko nepavyks, buvau su tuo susitaikius, bet mes ir vėl susitikom... Ir prasidėjo mūsų istorija. Tikra, neišgalvota. Maniau keli mėnesiai, kol simpatija išnyks, kol suprasim, kad tai vienos nakties prisiminimas, kuris ir liks juo.. Tačiau po pusės metų mes pradėjom būt kartu.. Sakiau, čia nieko ypatingo.. O dabar... Po tiek laiko... Neleidau sau ilgai "įklimpti". Taip, sakiau,…


13.03.2018

Vienas su puse..


Taip.. Vienas su puse...

Vienas su puse mėnesio praėjo nuo tada... Tada kai žengiau žingsnį, kuris atvedė mus į dabartį, kurioje esame. Tiksliau.. Kurioje esi Tu.. ir Aš. Atskira dabartis. Atskiri gyvenimai. Atskiri keliai. Bet.. Prisiminimai, kurie mane dar sujungia su Tavimi..

Prisiminimai man anksčiau sukeldavo pyktį... Sukeldavo meilę... Ir vėl pyktį.. Galiausiai skausmą.. Nekenčiau Tavęs.. Nekenčiau už viską, kas buvo. Ir už tai, kad apskritai BUVO.

Dabar.. po vieno su puse mėnesio.. Man tik skauda. Man tik liūdna.

Protu suvokiu, kad viskas baigta. Kad taip ir turėjo būti. Tai turėjo užsibaigti. Turėjau Tave paleisti. Turėjau žengti tą…




Дневники
Дневники обновляются каждые 5 минут