. Tas momentas, kai kažkas priverčia Tave prisiminti tai, ką esi senai užmiršęs.

. Šis kartas man priminė senus jausmus, kuriuos tuo laiku išgyvenau labai stipriai, o dabar, praėjus tiek laiko.. Po dviejų ar trejų metų bandymo užmiršti, jaučiau juos vėl.. Lygiai toks pat drebuliukas mane kratė, kaip kadaise, žinoma, ne toks stiprus, bet vis gi. O tai yra sukėlęs tik vienas žmogus. Keista, bet.. Visam tam, kad prisiminčiau tereikėjo pažiūrėti filmą. Filmą, kuriame du žmogeliukai yra tokie panašūs, kaip mes kadaise..

. O dabar, mes tik du pakeleiviai, kurie retai susitinka tam pačiam gyvenimo traukinį. Mus sieja bendra praeitis, kurios nei vienas negalim pakeisti. Ta pati praeitis, kurios mes neturėtumėm norėti pakartoti, nes tai nebebūtų praeitis, tai būtų dabartis, bet prastesnė senų dienų kopija, kuri tikriausiai būtų dar blogesnė nei orginalas.

. Šandien supratau vieną, kad ir kaip stengtumėmės prisiminimus uždaryti į skrynelę, užrakinti po septyniais užraktais ir padėti į tolimausią, tamsiausią kampą, gyventi, lyg ji ten net neegzistuotų, vis tiek atsiras, kas primins mums apie jos egzistavimą, primins ir tai, ką išgyvenom bei jautėm... Leis išgyventi tai dar kartą. O gal netgi privers susimąstyti apie tai, kad kažką išmokom, įgavom kažkokios patirties, o gal net pasvarstysim, kad mus tai kažkiek pakeitė ar subrandino iki to, kuo mes dabar esame..

. Džiaugiuosi prisiminusi visą, kas susija su juo, kad ir keletą akimirkų, bet.. Bet tai buvo gera..

Нравится 1