Audrą, apie kurią, mielas, nesužinosi :) Taip, tai mano sprendimas. Apsisprendžiau su Tavo pagalba. Gi Tu po to vakaro neparašai. O gi galimybę turi ir tą galimybę matau kiekvieną dieną, Tavo nuotrauką tarp savo draugų veidų, žmonių kuriems rūpių, iš tikro.

Nors tą vakarą maniau, kad aš Tau rūpėjau. Iš tikro. Nuo pat pirmos minutės. Prisimeni? Tamsu, žmonės aplinkui vaikšto, tarp jų įkaušęs to vakaro kaltininkas, kurį Tu užkalbinai pirmiausia. Už tai dėkosiu, kad ir kokie jausmai manyje virs. Dėkojau ir dėkosiu toliau. Nors tą vakarą dėkojau ir ne kartą.. Ryte taip pat. Kai vienas kitą matėm be tos svaigulingos nuotaikos.

Ne kartą galvojau, kas būtų buvę, jeigu tą vakarą nebūtum ten atėjęs? Neprisidėjęs prie mūsų grupelės, nors su kitais atėjai? Arba būtum atėjęs iš pat pradžių į šventę, į kurią buvai pakviestas? Ar būtų viskas vykę lygiai taip pat kaip, kad buvo arba bent jau panašiai? Su pašnekesiais, kai visi buvo suguldyti? Ar būtume ėję į balkoną grožėtis naktiniu miesto vaizdu? Bučiniais ir šiltais Tavo apkabinimais? Ar būtume likę be miego balkone? Ten kur turėjo būti šalta, bet Tavo dėka, man buvo šilčiau, nei vasaros dieną?

Prisiminimai.. Jie sukelią tą audrą kas vakarą.. Kartais dieną, nelauktai, nepasiruošusią, patirti tai ir vėl.. Tačiau kartą aš buvau tam pasiruošusi. Ruošiausi tam visą dieną. Nueiti panašios būklės, kaip, kad buvai. Atsidurti būtent ten, kur susitikom, kur viskas prasidėjo. Buvau ten pat, bet jaučiaus kitaip. Kodėl? Nors Tavęs ir nemačiau, tačiau jaučiau Tavę.. Viską jaučiau dar kartą, pergyvenau viską girdėdama muziką, dainas kurios sukeldavo vis kitą jausmą beprisimenant tą vakarą.. Tą jausmą patirtą su Tavimi. Buvo gera tą vakarą. Tikrai.. Tačiau tai buvo kartą. Vieną.

Tas atėjimas vėl į tą pačią vietą.. Tai buvo tarsi atsisveikinimas. Su tuo vakaru. Su tuo jausmu. Galiausiai su pačiu Tavimi.. Kiekvieną kartą prisimenant darėsi vis sunkiau.. Šį vakarą buvo sunkiausia. Tačiau verta. Viskas kas tada įvyko.. Lieka ten.. Toje dienoje.. Tame vakare.. Bei ryte, kai atsisveikindami apsikabinom.. kai Tavo lūpos palytėjo manąsias.. Reikia. Reikia, palikti ten, kur viskas įvyko. Abu tai puikiai žinom.. Priežastis mes jau ryte aptarėm. Akivaizdžias. Skausmą keliančias, bet visiems suprantamas..

Tikriausiai dar ne kartą prisiminsiu.. Dar ne kartą specialiai žiūrėsiu ten, kur žinosiu, kad galiu pamatyt Tave.. Dar ne kartą klausysiuos tos dainos, kuri visad primins Tave.

Ne kartą ir ne du pritarsiu šiems žodžiams, jog viskas praeina, lieka tik muzika..

https://www.youtube.com/watch?v=wDjeBNv6ip0

Ech, tie prisiminimai.. Ta audra sukelta manyje.. Ačiū Tau už tai. Už tą vakarą.. Už tą jausmą.. Net gi už tai, jog nerašai. :) Už viską.. Ačiū. Tau.