Дневник пользователя AnGeLaSsS

-Tu gali patikėti, kad Skirma palieka laisvą kelią Karen?
-Turbūt ji juokauja.
-Jos veide nemačiau šypsenos. Vadinasi ji rimtai nusiteikusi.
-Ji pablūdo?? (Šūktelėjo)
-Tyliau, Kiska, negi nori, kad visi tave išgirstų?
-Tavo tiesa, pasikarščiavau. (Nurimusiu balsu ištarė.)
-Kai kalbėjau su ja išsiaiškinau, jog jai nereikalingas Krisas. Ir jai net nerūpi jo mintis susigrąžinti ją.
-Merginos, gal norite papasakoti man apie ką taip įnirtingai diskutuojate? (Suriko mokytoja, visos klasės akys nukrypo į Juočkę ir Kiską.)
-Ne, mokytoja. Mes jau baigėme šią diskusiją.
-Kaip malonu tai girdėti. Dabar pradėsite naują?
-Na girdėjau dabar pasirodė naujas akių tušas. Ką jūs apie tai manote?
(Klasė pradeda juoktis.)
-Pakaks juokauti. Bet... Atsiliepimai apie tušą tikrai labai geri,…

[Atėjo laikas. Šį kartą viskas bus kitaip. Tu būsi mano. Ir pats to norėsi.]
(Suranda jo gėrimą ir pripila miltelių, gerai juos išmaišo.)
[Amfa turėtų suveikti.]

-Kaip Juočkė?
-Neblogai, išsivėmė, dabar užmigo.
-Vargšelė.
-Padaugino kokteilio. Kalbant apie kokteilius, kur manasis?
-Štai, skanaus. (Mirkteli.)
-Ačiū. (Šypsena.)
[Gerk, brangusis mano, gerk.]
-Jaučiuosi apsvaigęs, turbūt ir aš per daug išgėriau.
-Nieko tokio, eime, prigulsi.
-Aš ir vienas galiu nueiti.
-Aš noriu tave palydėti. Eime.

-Na štai, kambarys, gulkis, o aš uždarysiu duris.
-Skirma?
-Taip?
-Galiu tave pabučiuoti? (Nusijuokia.)
-Aivi, laukiau šių tavo žodžių. (Atsigula šalia jo.)
(Jie pradeda bučiuotis, glamonėtis. Nurengia vienas kitą.)
-Juk sakiau, kad mus veikia aistra.
-Noriu tavęs dabar ir čia.
-Tai padaryk tai. (Šypsosi.)
(Ir galiausiai tai įvyksta.)

-Tu buvai nuostabi. (Pabučiuoja į…

Žmonės sako, kad jie pajaučia drugelius savo pilve kai įsimyli.

Bet nei viena gyvybė nesitęsia amžinai...

-Tai jei gerai supratau, Aivaras tave gindavo nuo kitų, bet ir pats mėgdavo tave paskriausti?(Juočkė.)
-Nevisai taip. Aš saugodavau, kad jos neužgautų. O pats tik gaudydavau ir kutendavau ją.
-Taip, niekas negalėdavo manęs skriausti, nes žinojo, kad šalia yra Aivis.
-Aivis? (Juokas.)
-Skirma būdama septynių metų visada man šaukdavo "Aivi, pagauk mane" ir pradėdavo bėgti.
-Ir jis gaudydavo mane, o pagavęs pakeldavo ir pradėdavo sukti. O aš vis rėkdavau "Greičiau, Aivi".
(Visi juokiasi.)

-Man dabar iškilo toks klausimas. Aivarai, tu saugodavai Skirmą, nes ji tau patiko?
-Kiska, neuždavinėk tokių klausimų, manau tai per daug asmeniška ir ne mūsų reikalas.
-Nieko tokio, juk jūs Skirmos draugės, o jos draugės ir…