Дневник пользователя AnGeLaSsS
-Na štai, tavo kava.
-Kaip visada tokia pati skani ir kvapni. (Mirktelėjimas.)
-Juk tu tokią labiausiai ir mėgsti.
-Taip. O tavo tėvai kur?
-Išvykę į poilsinę kelionę.
-Ilgam?
-Dar porą savaičių nebus.
-Tai gyvensi viena? Nebijai?
-O ko man bijoti? Juk tu išmokei mane apsiginti. Jei kas nutiks tikrai nepasimesiu.
-Tiesa, tu smūgiuoji puikiai. Dar pamenu kai buvai mane sumušusi. Savaitę laiko vaikščiojau su mėlyne po akimi. (Juokas.)
-Tu sakei, kad man atkeršysi, bet taip ir nesulaukiau.
-Tikrai... Ateik čia!
-Ne, Aivi, baik, nereikia. (Juokas. Bėgioja ratais.)
-Pagausiu, užkutensiu.
-Nedrįsk.
-Pagavau.
-Aivi, baik, kutena, oro trūkumas! (Nesuvaldo juoko.)
-Gerai jau gerai. Baigiu. (Šypsena.)
-Man jau metas važiuoti.
-Jau?
-Taip. Nebetrukdysiu, tau reikia pailsėti.
-Aš nenoriu ilsėtis. Pasilik.
-Ir kas tada?
-Tiesiog... Noriu, kad…
-Minutėlę... Sveikos merginos. (Kerinti šypsena.)
-Labas, Skirma. (Atsakas.)
-Užeikite, turiu jums staigmeną. (Nueina.)
-Ji, mums staigmeną? (Sušnibžda Kiska.)
-Na kaip girdėjai, eime pažiūrėti.
-Kiska, Juočke, susipažinkite, čia Aivaras.
-Aivarai, ši žavi blondinė, tai Kristina, bet mes ją vadiname tiesiog Kiska. O ši kerinti mulatė vardu Jenny, kitaip į ją kreipkis Juočke. (Mirkteli akį.)
-Malonu susipažinti, damos. (Plati šypsena.)
-Mums taip pat. (Choru.)
-Prisėskite. Gal kavos, arbatos ar tiesiog karšto vandens? (Skambus juokas.)
-Man arbatos.
-Man taip pat. Gal tau reikia padėti?
-Gerai, einam į virtuvę. Kiska, pabūsi su Aivaru?
-Taip, žinoma.
-Klausyk Skirma, kas jis toks?
-Nauja mano simpatija.
-O kaip Krisas?
-Kiek aš jums galiu tą patį kartoti, nereikia man jo, užmirštas reikalas.
-Na gerai, supratau, nereikia…
-Merginos, nepatikėsit su kuo ką tik kalbėjau. (Karen)
-Su kuo? (choru)
-Su beprote. (Karen)
-Ką ji šį kartą iškrėtė? (Šyptelėjimas) (Indrė)
-Iš pradžių palinkėjo man sėkmės su Krisu. (Karen)
-Ką?? Nuoširdžiai? (Greta)
-Greta, tu kada nors matei, kad ta cinikė kalbėtų su mumis nuoširdžiai? (Merė)
-Pritariu Merei, ta ne viso proto niekada su mumis nekalba nuoširdžiai. (Linktelėjimas) (Indrė)
-Klausykit panos, baigiam kalbėti apie ją. Geriau pasakykit kaip man suartėti su Krisu? (Karen)
(Merginos choru vardina būdus, Karen klausosi...)
-Sveikos merginos. (Graži šypsena, tviskančios akys.)
-Ša, merginos, (pašnibždom) labas, Krisai. (Karen.)
-Manau mums jau laikas. (Greta)
-Taip, tikrai, reikia judėti. (Indrė)
-Einam merginos į biblioteką. (Merė)
-Iki, Karen. (Choru)
-Iki merginos. (Karen) Likom dviese. (Šypsenėlė.)
-Ir man jau…
-Labas beprote. (Įžūlus juokas)
-Labas, Karen. (Tvirtas atsakas)
-Ką šiandien žadi iškrėsti?
-O ko tau parūpo?
-Na, maniau, kad vėl žadi padaryti kažką tokio, kas būtų tau nebūdingą. (Nusijuokia)
-O aš maniau, kad tau tai naudinga. (Atkirtis)
-Man? Naudinga? (Nuostaba)
-Taip. Juk tu visada troškai, kad Krisas atitektų tau. Kodėl dabar nedžiūgauji, kai jis liko laisvas?
-Klausyk tu, Įžūli mergiote, nekišk nosies į mano ir jo santykius!
-Tavo ir jo santykius? (Juokas) Kokius santykius?
-Mus sieja labai tvirtas ryšys.
-Tai jau dabar JŪS? Nebe tu ir jis?
-Taip, mes.
-Tai šaunu. Sėkmės JUMS. (Suvaidinta šypsena)
-Tu tikrai beprotė. Išprotėjusi.
-Ir kodėl gi aš tokia?
-Nes palikai jį. Patį gražiausią vaikiną. Trokštamą visų merginų...
(Tyla)
... Kur tada buvo…
