Дневник пользователя karolytae
Nauja rašliava;]
Atsiprašau, kad taip ilgai neįdėjau,
minčių nėra.
Laukiu jūsų komentarų;p
Jūsų Karolytė;*
Tu mane palikai
Širdy sudaužei
Nieko, nieko visiškai nesakei...
Tyliai išėjai, kodėl taip padarei???
Kada suvoksiu, tai , kad nieko nebe bus
Kada žiūrėsiu į tave visai pro pirštus...
Matau, kad nerūpėjau visiškai,
o aš tave myliu tikrai labai labai;///
Žaizdos užgyja, telieka tik randai.
Taip sakoma po to, kai netenki tau brangaus žmogaus be kurio savo gyvenimo neįsivaizduoji.
Ir tada po kažkiek laiko tari sau: žaizdos užgyja, telieka tik randai.
Bet jie jau nebeskaudūs.
Tu buvai tas, kuris privertė piešti tas kvailas širdutes sąsiuvinio lape.. ir šypsotis..
Tos nuostabios akimirkos praleistos drauge, nepamirštama.
Meilūs žodžiai ištarti tik man.
Bučiniai, apkabinimai..
Buvo neįtikėtina, bet kaip viskas greit atsirado, taip viskas greit ir dingo.
Ir jau pusę metų be tavęs, be tavo žavių akių, kurios man taip patiko.
Pusę metų, kai nebepiešiu tų kvailų širdučių, kurios man primindavo, jog širdis dar gyva.
Jog ji ir vėl pabudinėja, šypsosi.
Pusę metų, kai negirdėjau tavo to taip mielo balso.
Pusę metų, kai nebežinau ar dar ilgai iškęsiu be tavęs.
Ir žinai ką? Aš tavęs lauksiu ir nesvarbu kiek, bet aš ir vėl noriu piešti…