Neseniai išgirdau dainą iš senų laikų.Man rodos vadinasi "Калечка" (kaliecka),bet niekur nerandu.Nete taip pat neradau.Gal Jūs galėtumėt padėt?;D
Negaliu pripažinti,kad Tavęs nekenčiu,tiesiog negaliu.Vis kartoju sau,kad myliu,nors niekada negalėsiu turėti Tavęs ir Tu turbūt niekada nemylėsi manęs taip,kaip aš myliu Tave...Turiu Tave pamiršti ir vis meldžiu Dievą,kad jis man padėtų.Padėk ir Tu!
Tiesiog išnyk iš mano gyvenimo...
Jei Tu mylėsi,mylėsiu ir aš,
Jei Tu nekęsi,nekęsiu ir aš,
Jei Tu kalbėsi,kalbėsiu ir aš,
Jei Tu tylėsi,tylėsiu ir aš.
Jei Tu išeisi,išeisiu ir aš,
Jei Tu suprasi,suprasiu ir aš,
Jei Tu bučiuosi,bučiuosiu ir aš,
O jeigu verksi,verksiu ir aš.
Jei Tu norėsi,norėsiu ir aš,
Pavirst dulke,nešiojama vėjo,
Jei Tu tikrai mylėsi mane,
Aš tai suprasiu be žodžių,be nieko.
Gr@:*
Ar gi Tu niekada nesijauti vienišas ir nereikalingas?Ne?!Ak,nemeluok taip nebūna.Kad ir koks "krūtas" Tu bebūtum,žinau,jog turi silpnybių ir gal net dažniau jautiesi atstumtas ir vienas.Bet patikėk:iš tikrųjų vienišų žmonių nebūna.Jie tik įsivaizduoja,kad yra vieni,bet yra labai mylimi ir reikalingi.Taip pat ir Tu.Aš tai žinau,kad ir kiek Tu tai neigtum.Taigi susimąstyk...
-Kaip gerai,kad turiu Tave.
-Ir kodėl gi?Būtum laiminga ir ne su manimi.
-Nebūčiau...nes be Tavęs aš niekas.
-Ne.Tai aš niekas,be Tavęs.
Kartais as Taves taip nesuprantu ir noriu taip Tave aprekt, kad isgirstu visas pasaulis..
Taciau kitais kartais neisivaizduoju kaip butu dabar, jeigu ir toliau ta siena skirtu mus, kuri skyre ilga laika..
Vienaip ar kitaip, tobulu nera. Gal todel ir branginu visas akimirkas su Tavimi, nesvarbu, liudnos ar linksmos, idomios ar niurios jos buna.
Visi turi kažkokį talentą:šokti,dainuoti,groti,piešti,pasakoti...O mano talentas-visiems kartoti,kad aš turiu talentą.
Ačiū skaitantiems;}}*
-Sveika,Hela-paskambinau jai apimta noro paūžti.
-Labas-pasakė savo angelišku balsu.
-Nenorėtum atlėkti pas mane?Kartu papusryčiautume ir nulėktume kur nors-pasiūliau.
-Gerai.Tuojau ateisiu-sutiko Hela.
Kol laukiau jos ateinant,dar suspėjau susitvarkyti kambarius.Užėjo toks noras.Šiaip nejaučiu didelio malonumo atlikdama panašius darbus,bet šįkart buvo išimtis.Pasijaučiau dar žvalesnė,energingesnė ir linksmesnė nei buvau.
Kai atėjo Hela,kartu papusryčiavome ir nusprendėme nueiti į neseniai mūsų mieste pastatytus atrakcionus.O jų buvo įvairiausių.Vienas ypač priminė vaikystę:mediniai arkliukai,išpuošti kaspinėliais ir išmarginti įvairiomis spalvomis,kurie vaikystėje man priminė vaisinius saldainius.Jie sukosi ratu,grojant lyriškai muzikai,kurios šiame atrakcionų parke vargu ar dar išgirsi.
Sukomės kone ant visų atrakcionų.Jautėmės lyg maži vaikai.Trumpam sugrįžome į vaikystę:
-Na ar patiko?-džiūgavo Hela.
-Beprotiškai.Jaučiausi nuostabiai.Buvau labai laiminga-tariau.-O tau ar patiko?