Дневник пользователя lndre

Jaunutis debesėlis, o debesų gyvenimas, kaip žinome judrus ir trumpas, pirmą sykį skrido dangumi didelių ir pritvinkusių debesų būryje. Virš plačios Sacharos dykumos vyresnieji debesys ėmė raginti jaunutį debesėlį:
- Greičiau, paskubėk! Jei stabtelėsi, pražūsi.
Tačiau kaip ir visi jaunuoliai debesėlis buvo nepaprastai smalsus. Todėl jis paliko nuošaly debesų būrį, atrodžiusi kaip piestu stovinčių bizonų banda, ir nuskrido sau vienas.
- Ką darai? Pražūsi! – pavymui sušuko vėjas.
Tačiau debesėlis neklausė įspėjimų. Mat jo žvilgsnį buvo patraukęs stulbinantis vaizdas – auksinio smėlio kopos. Debesėlis palengva ėmė slinkti jų link. Kopos atrodė tarsi auksiniai debesys, nugairinti vėjo.
Viena kopa šyptelėjo debesėliui…

Vieną ledinę žiemos naktį budistų lama prie durų slenksčio rado sustingusį, iš šalčio mirštantį peliuką Lama paėmė peliuką, atgaivino jį ir paprašė pasilikti su juo. Nuo tada peliuko gyvenimas tapo labai ma­lonus. Tačiau vis dėlto gyvūnėlis nebuvo laimingas. Lama susirūpino:

- Kas tau, mažasis mano drauge?
- Tu esi man labai geras. Ir visi tavo namuose man labai geri. Bet yra katinas…
Lama nusišypsojo. Nepagalvojo apie namų katiną, per daug išmintingą ir per daug riebų, kad teiktųsi medžioti peles.
- Bet mano drauge! Šitas katinėlis tikrai nenori tau nieko blogo! Niekada nenuskriaustų jokios pelės. Ga­rantuoju, tau nėra ko bijoti.
-…

Kaip nuostabu, Kad būtum laimingas tereikia tiek nedaug...

Nuoširdaus pokalbio su žmogumi..
Nuoširdžios juoko dozės iki ašarų..
Nuoširdaus pasidžiaugimo sniegu..
Karštos kakavos puodelio ir jausti vėją plaukuose..

Aš laiminga, nes matau saulę, kai jos net nėra.

1. Rasti pinigus apie kuriuos jau seniai buvai pamiršęs.
2. Miegoti su nauja patalyne.
3. Kai kas nors tau sumirksi žibintais, įspėdamas apie greitį matuojančius policininkus.
4. Lietaus kvapas.
5. Rasti kur pastatyti mašiną kai beveik nėra laisvų vietų.
6. Pirmasis gurkšnis.
7. Naujovės.
8. Pagaliau iškrapštyti tai kas ilgai buvo įstrigę tarp dantų.
9. Valgyti maistą, kurį mėgai vaikystėje.
10. Ledai karštą dieną.
11. Pravažiuoti po kelis žalius šviesoforus iš eilės.
12. Iškišti ranką pro langą važiuojančiame automobilyje.
13. Valgyti pusryčius lovoje.
14. Kai atvažiuoji į vietą kaip tik tuomet kai baigiasi gera daina.
15. Kepyklos kvapas.
16. Kai tavo komanda laimi.
17. Kai kitas žmogus liftu kyla į tą patį aukštą kaip ir tu.
18. Minkšta lova po sunkios dienos.
19. Kalbėti apie tai kiek restorane kainuotų maistas, kurį tu valgai namie.
20. Laužo garsas ir kvapas.
21. Atsistoti…

http://www.youtube.com/watch?v=zxfG4JUYrZI

 Nieko negali būti sunkiau, kai matai artimą žmogų nuliūdusį, nusivylusį ir niekuo padėti jam negali.. Atrodo, padarytum viską, kad bent akimirkai pamatytum jo veide bent mažą trupinėlį džiaugsmo, mažą šypseną, kuri suvirpintų širdį..
Gaila, kad aš bejėgė ir nemoku panorėjus padaryti žmogaus laimingu..
Gaila, kad pasaulis toks žiaurus.. ir kad vieniems tenka patirti tai, kas žmogui paprastai nesuvokiama ir per sudėtinga..

Džirgžt. Džirgžt. Keistas garsas balto vakaro tyloj...

Garsas, ritmiškai pasikartojantis vėl ir vėl...

Ausyse ima skambėti melodija. Be galo gerai žinoma .Be galo brangi.

Ji įsiskverbia į kiekvieną kūno dalelę...

Pasiekia širdį, jausmus. Tyliai tyliai...

Bet skaudžiai. Duria tarsi katik patirtas skaudus atsisveikinimas, kuris šįkart jau tikrai buvo paskutinis.

Akyse sužimba krištolinės ašaros...

Trapiais melodijos pirštais kažkas paliečia mano veidą tarsi tai būtų buvę vakar...

Liečia veidą, kurį  jau spėjo užmiršti kažkieno akys, siela ir širdis... 

Veidą, kurio turbūt niekas niekada nebematys laimingo...