Дневник пользователя Saldas
Pokalbis darbe. Iš gamybos atėjęs, bebaigiantis kažką montuoti, darbininkas derina brėžinį su konstruktoriumi, braižančiu kažką eksperimentinio:
- Kaip padaryti stebuklą?
- Tai kad stebuklas visad būdavo...
`
Norėčiau
Šiandien
Tave
Paleisti
Paleisti
Kad
Galėtum
Skristi
Skristi
Nepamirštant
Svajoti
Svajoti
Nepamirštant
Sugrįžti
.
`
Diena skuba i vakara
Lyg skubetu i nebuti
Slepdama savaja nevilti
Sielos gilion uzmarstin
Vejas miesta sukuodamas
Apsestas kokio tai nerimo
Aiskiai to nesuvokdamas
Skubes gal Manes pasitikt
Grubiai plaukus suveldamas
Maisydamas juoka su asarom
Lies skruostus nejausdamas
Savo paikos pragaisties
Laiskanesys jis netobulas
Pakeleiviu gal tinkamas
Ir visus tik aplenkdamas
Leks vel Taves pasivyt
.
„Kas nerizikuoja, tas negeria šampano“
Hmmm, nejaugi ?
Juk būna gi, kad ir „ant drąsos“ geria ar vaišina šampanu ...
Kaiptais daugelis iprate gazdytis tryliktos menesio dienos, kad tik neispultu ji penktadieniais.
O kodel gi niekas nesusimasto, jog trylikta diena - pirmadienis gal dar pavojingesne, juk ir taip ar taip liaudyje jau iprasta, jog pirmadienis - "sunki diena" ? ;)
Niekas
Nesibeldžia
Niekas
Prieina
Pažiūri
Nueina
Tik nesibeldžia
Niekas
Prietaringu
Turbūt jau neliko
Ai
Taip
Pamiršau
Aš gi ne medis
Ir ne skelbimų lenta
Ant kaktos
Neparašyta juk nieko
Aš veidrodis
Turbūt
Visi tik
Prieina
Pažiūri
Pasimaivo
Pamąsto
Supykę apspjauna
Nusivylę...
... o ir šiaip visi
Apsisukę nueina
Per nakt, dangus pasistengė, nuo mūsų akių, paslėpti visa tai, kas dar vakar džiugino mus vaivorykštės spalvomis, uždengdamas viską baltu patalu...
Papusryčiavęs, išeinant iš kavinukės, stipriau stumtelėjau duris, taip kad suskambėjo ant jų pritvirtintas varpelis įrėmintas pasaga.
Žvilgtelėjau į jį ir pirma mintis, kuri atėjo, tai buvo citata, iš daugelio kalėdine dvasia dvelkiančių Holivudinių filmų:
"Suskambo varpelis, turbūt kažkuris angelas atgavo sparnus"...
Nelaukiau dar šįmet tokios ankstyvos žiemos...
Jau šimtai
užmirštų vardų
Ir kas met
vis mažiau
juos dar menančių
Tik kalneliai nusėti
neužmirštuolių
liepsnų
Nors po syki
nors vakarui
metuose ...
Ar turi
prasmę, skaičiuoti laiką, tiems, kurie mąsto apie amžinybę?