Дневник пользователя Saldas
gerai, uzhteks.... einu papietaut i kavinuke, po to i mishkeli-parka prie Salduves kalno, paieshkot zhibuchiu, paskiau 19v i katedra paklausyt vargonu muzikos, o paskiau jau kaip dievas duos... o namie kompas ir vel bus uzhimtas... na ir gerai - bent akis pailsysiu :)
gero visiems vakaro ;)
Va tik ka ish tevishkes gryzhau (Radvilishkio raj, netoli Baisogalis), ten pamishkej jau ir ash spejau prisiskinti zhibuokliu :)
Uzhteks kad chia visi aplink tik ir kalba apie tai, kad jos jau zhydi :)
Et tik gaila, negaliu dabar parodyti ju, nes fotiko gyvo neturiu po ranka...
Jo... ir Jumi visus su ta margiausia metu shvente, ir kad Jusu visu shypsenos but tokios pat nuoshirdzhiai sauletai margazpalves ir kad ju uzhtekti dar ilgam ;)
Nezhinau kas, kaip ar del ko, bet galvoje dabar sukasi tokios labai jau keistai egoistines mintys:
Daug jau kas sako, kad paskutiniu metu pasidariau piktas...
ehmmm..
`
Negaudysiu,
nenoriu,
atsibodo...
Norėsi
pabendraut,
pati ateik...
Arbatos,
žemuogių,
užkaisiu...
Jei nepatiks,
aš nelaikysiu,
galėsi ir išeit...
.
Dangus ir vėl kutena mano skėtį,
Gatvės žibintai vėl tysta ant takų,
Širdis vėl plakas, man noris rėkti:
- Pavasari, kodėl Tave, aš taip myliu?
Vakar galva ishuzhe Mocertas...
Shaindie pasileidau klausytis Bethoveno simfoniju...
Hmmm... Šiąnakt kažkaip ~4v prabudau, nepamenu ko...
Ai jo, gi teliką išjungti, o taip visą naktį man EuroNews kažką pasakojo....
Paskiau bandžiau vėl susikaupti miegui, galvoje kokie tai eilėraščiai pradėjo raitytis ir kad nepamirščiau ką te sapaliojau sapne, ant popieriaus patamsyje užsirašiau pirma eilute. Ryte įsidėjau kišenėn, ir tik dabar perskaičiau: "Atiduokit, prašau, man visas pasaulio nuodėmes"...
Piršta iremes i smilkini,
Rankoje ieškau gaiduko,
Gaila, ne duru cia rankena,
Gal kas paskolins varžtuku?
Spjaunu aš i romantika,
Niekam nereikia švelnumo,
Kur tas pasaulis ritasi?
Nieks neatleis man naivumo.
Spjaunu, užsimerkiu ir tyliu,
Širdi jau kaustau i leda,
Savo sumuodamas klystkeles,
Bandau vel tiesintis kelia.
Ir niekas neklauskit, kur eisiu,
Kelias dar tas nežinomas,
Neklausiu nei dievo, nei velnio,
Nors ir jauciaus pasiklydes.
Ir niekas nepulkit po kojomis,
Galiu dar pertrekšti netycia,
Nebera jau to, kuri pažinojote,
Katinas eina medžioti pelyciu.