Visi pirmieji taip ir liks pirmaisiais. Tik su jais pirmasis bučinys bus toks įsimintinas, tik jų kvapą dar ilgai užuosim ant savo rūbų , kurie jau toli gražu senai nebeturintys jų kvapo. Tik juos prisiminus mes ilgai žiūrėsime į toli , ilgėdamiesi. Ir tik apie juos mes kalbėsim vakarais tiems kitiems vos sutramdydami ašaras.

Ir aš žinau, kad nei vienas iš mūsų tų pirmųjų nepamiršim. Nepamiršim to jaudulio lankstančios nugara, kai jis apkabina, nepamiršim tų drugelių pilve, kai jis tardavo "myliu". Ir niekada nepasimirš tas tyrumo jausmas. Tie nedrąsūs prisilietimai, žvilgsniai . Su pirmaisiais viskas buvo taip tikra. Be melo. Nieko suvaidinta.

Net ir aš pati. Vis dar naktimis grįžtu prie jo. Apkabinu ir palinkiu labos. Ir aš dar vis šaukiu jį tuo vardu kaip tada. Tik šį kart tylomis. Aš vis dar prisimenu ,tai ką mes mėgome abu. Ir vis dar ieškau jo minioje, kito lupose,glėbyje, kito namuose. Nes vis dar ilguosi tikro jausmo. Kai tvirtai žinojau, kad esu MYLIMA. Ir , kad pati nesuvaidintai galiu sakyti MYLIU. Kai viskas vykdavo todėl, kad norėjau AŠ ir Jis, o ne dėl to , kad taip reikėjo. Aš pasiilgau tų nesuvaidintų emocijų. Ir to, kad meilė buvo svarbiau už visus principus. To, kad AŠ ir Jis vis dėlto supratome, ką reiškia MYLĖTI. To, kad išmokome, ne jos sampratą, o ją kaip jausmą.

Ir tvirtai galiu teikti ,kad : Pirmųjų niekas nepakeis. Jie nepamirštami ir nepakeičiami .

Нравится 5