25.08.2012
28, Kaunas, Литва
Eilinė nemigos naktis, kuri baigia mane išvaryti iš proto. Nors tikrai negalėčiau pasakyti jog ši diena buvo sumauta, tikrai ne. Ji buvo puiki. Gal, net geresnė, nei galėjau tikėtis. Bet vėl atslinkus nakčiai ne tik į kiemą, bet ir į mano širdį, likus akis į akį su savimi man darosi baisu.
Aš bijau, nes jausmas toks, jog su kiekviena akimirka jis tolsta. Bijau nebejausti to palaimingo jausmo kai atrodo, kad pasaulyje niekas nebeegzistuoja, bijau pamišti jo balsą, bijau, kad ne tik aš, bet ir jis pasikeis, kad tapsim vienas kitam nepažįstami. O gal jau tampam? Tikiuosi, kad bent kolkas tai neįmanoma. Ir šiandien per koncertą išgirsti dainos žodžiai: "rytojaus nėra, kaip ir jau nebėra praeities", privertė dar kartą prisiminti tą vakarą, kai tai kartojau jam.
Man jau kartais darosi bloga nuo pačios savęs. Nuo nesugebėjimo pabūti vienumoje negraužiant savęs ir nemąstant apie nieką.
Man reikia veiklos. Labai reikia.
48 просмотров
Комментариев пока нет.
Будь первым - напиши свой комментарий.