Paskutinėm dienom esu velniškai laiminga. Tikrai. Niekuo negaliu skųstis.
Bet... bet kažkas neduoda ramybės. Norisi ką nors apsikabinti ir paverkti. 
Valandą ar dvi, o gal ir daugiau, kol pagerės. 
Bet iš kur tas kvailas noras. Turbūt todėl, kad ilgiuosi , kažko ilgiuosi.
arba tiesiog kvailas įprotis liūdėti, kai negali TO turėti ko taip nori, bet bandai save įtikinėti, kad tau to tikrai nereikia arba tiesiog tas nesusipratimas savyje, nepasirinkimas to, kad geriausia MAN.
Bet iš vidaus taip skauda, tiesiog žudo tai, bet tuo pačiu esu ir tokia laiminga. 

kažkas darosi. fuck.

Нравится 1