zinot ta jausma, kai daina sustoja graziausioje vietoje? arba kai pries itempta scena staiga isoksta neisvengiama reklama? tai tikriausiai sitas jausmas dabar geriausiai apibudina mane.

beprotiskas pasaulis.kuri as taip myliu! likimas man suteike proga pazinti zmogu, kuris per penkias dienas sugebejo manyje nuslifuoti astrius kampus, kurie vis uzstodavo silumos spindulius.

dabar net truksta zodziu apibudinti ta, kuris inese i mano gyvenimo drobe nauju spalvu. bijau ,kad neskambetu banaliai ir kad neduok perkune, nuskambetu per pigiai.

daugybe zmoniu sutinkame kas dien , bet tik keliatas is ju mus pamoko didziausiu gyvenimo subtilybiu.

niekad nepastebedavau ramiu berniukiu, kurie budavo meilus ir subtilus, visad uzkibdavau ant labiau blizgancio kabliuko , ir taip pat labai greit ispjaudavau ji lauk, nes tuscias brangaus sampano butelis nesvaigina. istorija prasidejusi , nuo nekalto saules pasitikimo , drebanciais ir slapiais nuo rasos kunais, baigaisi tuo ,kad sedziu kazkur uz daugybes tukstanciu kilometru, ir vis mintimis griztu i tas akimirkas,kai jauciausi kaip niekad saugi nepazystamojo glebyje. nesibaigiantys pokalbiai ir iskaude zandikauliai nuo nuosirdaus juoko.. kylanti saule, smelis glamonejantis musu kojas, vanduo krintantis ant peciu, krintanti zvaigzde, salti nosiukai,salziu kvepalu dvelksmas ir tas paskutinis apkabinimas... sitie vaizdiniai beperstojo vis beldziasi i sirduka, kurioje gyvena tas mazas kirminelis.

pirma naktis ,kai grizau i realybe. prabudau nakti nuo salcio, ir staiga uzliejo tas jausmas kai stipriai buvau laikoma glebyje..as vis dar kvepejau auksiniu berniuku. tik neklauzada mintis persmelke mane sakydama , '' kvailute ,miegok, neisijausk i vaidmeni kurio tikriausiai rezisierius niekad nebeleis tau suvaidinti''.

nesinori sioje istorijoje deti tasko. perdaug pakvaises mano gyvenimas,kad taip greit paleisciau silkini drugy nutupusi manyje.

"noreciau buti pauksciu"... tai buvo jo zodziai.

tada as noreciau buti tavo sparnai, dabar galeciau atsakyti as..

kazkada sakiau,kad esu skulptura,kuria vis tobulina mano gyvenimo vyrai.sis skulptorius nulipde man sparnus is gerio ramybes ir silumos.

lyg dar vienas gyvenimo pokstas ,katik nuskambejo sel'o zodziai ''mes begame nuo tu minciu , tu neturesi manes as neturesiu taves''

bet juk nebuciau as jai pasiekusi saule, nelaikyciau jos tvirtai savam delne.

tvirtai tikiu ,kad mudu per nelyg dideli beprociai ,kad isplestumem sitas akimirkas ir sita keista jausma is savo gyvenimo albumo.

mama mane islydejo zodziais kurie tada man nuskambejo labai drastiskai" kaip gaila ,kad palieki lietuva, kazka turedama savo sirdyje".

Нравится