29.05.2010
Tu.
35, Kaunas, Литва

Apkabindamas mane tu nežinojai, kaip man reikia tavo pigaus glėbio.

Pabučiuodamas mane tu nežinojai, kad tavo lūpos paveiks mane kaip niekingi narkotikai.
Paimdamas mane už rankos, tu nei nenutuokei, kokia aš laiminga,
o paleisdamas nesupratai, kaip man skauda...

..dabar būna akimirku, kai nei iš šio nei iš to pradedu šypsotis..
..kaip ir tokių, kai prisiminus tave pasaulis tampa tuščias..
nežinau ar buvo verta, leisti tau ir sau būti kartu. Tiesiog šiaip. Be ateities.. Ir net bijau pagalvoti, kad mūsų limitai baigėsi.

Tu net nežinai, kad laikydamas mane savo glėby..išmokei svajoti..
o paleidęs iš jo..pravirkdei..





"Meilė - laukinė galia. Kai stengiamės ją valdyti, ji mus sunaikina. Kai stengiamės įkalinti, paverčia vergais. Kai mėginame suprasti, supainioja mus ir sutrikdo."
Paulo Coelho.

316 просмотров
 
Комментарии
Rašytoja 30.05.2010

Kokia tu teisi....:)

Diw 30.05.2010

Fenkju.

Bucukas 30.05.2010

Ir vėl tu, ir vėl nuostabi.:)

Kristina01 29.05.2010

Nuostabu.. +5

Celine 31.05.2010

Grazu :)

Дневники
Дневники обновляются каждые 5 минут