Po mumis gulėjo keturi plasmasiniai maišeliai, kurie paskui atsidūrė mano rankoj. Narkotikai. Tai tie labai negeri dalykai, kurie transliuojami televizijoje, radijuje, apie kuriuos kuriamos laidos, rašomi laikraščiai, kuriamos istorijos, rašomos knygos. Dalykai, kurie įtraukia žmogų, ir jį pražudo. Sugriauna gyvenimus, bei įtakoja kitų. Dažniausiai viskas prasideda paauglystėje. Bent jau taip yra kalbama kitų. Apie narkotikus, bei kitas narkotines medžiagas teko girdėti labai daug ir tai savaiminis dalykas. Niekada specialiai tuo nesidomėjau, niekada man tai nerūpėjo ir juo labiau dabar nerūpi. Tai kas dabar buvo tarp mano delnų rodos toli gražu nebuvo panašų i tą kalbamą siaubą. Viso labo, tik maži maišeliai. Tarsi surinkti nubirėja į šoną miltai nuo virtuvės stalo, kurie visada nubyra, net ir prieš paprastą blynų kepimą. O tos tabletės, tai tarsi lygiai tokios pat, kokių pilna ir namuose. Kurias rašo daktarai. Kurių pilnos vaistinės. Kurių kartais duoda mama-kai kažką skauda, labai skauda(kartais taip būna, tai ne dvasinis, o fizinis skausmas). Galbūt būtent todėl, visa tai manęs negazdino. Nejaučiau jokios baimės. Tik kažkodėl, nei iš šio, nei iš to, atsiminiau, kažkada nežinia dėl ko skaitytą straipsnį.

"Žinokite-tarp jūsų vaikšto žudikai - žmonės, kurie platina narkotikus, tarnauja narkomanijai. Už narkotikų platinimą gaudami didelius pinigus, pasirengę nužudyti, įtaraukdami į narkomanijos tinklą ir kitus. Jei jums pasiūlys narkotikų dykai, pauostyt ar įsidurt, žinokite, kad prieš jus - žmogžudys. Duodamas jums narkotikų, jis pradeda jus žudyti. Bėkite nuo tokio žmogaus, net jeigu jis yra ir labai geras jūsų draugas, ir prašo tik palaikyti kompaniją-bėkite nuo jo, tai žudikas. Žinokite jūsų draugė, ar draugas pakliuvo į narkomanijos tinklą, jie tapo agentais.

Žinokite, kad kiekvienas narkomanas, metų bėgant tampa nusikalteliu. Per pusmetį jis išleidžia visus savo pinigus, ir netenka visų vertingų daiktų. Kaip tampa elgeta- eina vogti, arba jam pasiūloma pripratint 5-7 žmones prie narkotikų, juos jiems parduodant, už tai gaunant sau dykai. Ir taip jis tampa narkotikų platinimo dalyviu. Tokiu būdu kas aštuonius mėnesius, narkomanų skaičius dvigubėja, nes beveik kiekvienas narkomanas tampa narkotikų platintojų-įtraukia dar keletą žmonių."

Nesąmonė. Negali būti. Pirma mintis, kuri šmėstelėjo mano galvoj. Vainius nepanašus į jokį žudiką. O už bėgimą nuo draugo, kuris yra pakliuvęs į bėdą, nėra nieko niekingesnio. Žmonės yra įpratę, teisti, ir skirstyti dalykus, į blogasias bei gerasias jų puses. Jie patarinėja, visiškai pamindami pagrindinę žmogaus prigimtį, kuri įtakoja nelikti abejingu kitam. Jie moko bėgti, užuot skatinę padėti. Kaip neteisinga. Bėgti man patinka, dažnai nuo daug ko bėgu, bet nuo čia bėgti vissiškai nenorėjau. Vainius man rūpėjo. Jis man buvo ypatingai svarbus asmuo, galbūt jis buvo vienintelis žmogus, man šiam pasauly vertas šio statuso. Su juo buvo gera. Jis mokėjo visus tuos dalykus, kurių nemokėjo kiti. Jis mokėjo juoktis. Jis visada mokėjo išlikti-draugu. Daugiau nieko man nereikėjo. Žmogiškumas ir paprastumas man vis gi yra sbarbiausias dalykas, kurio galbūt niekada garsiai necituoju, bet žinau, kaip man tai yra svarbu. Gerbiau jį tokį koks jisai buvo, su visais jo pliusais ir minusais. Jis niekada nesistengė, manęs paveikti, atvirkščiai..netgi labai saugojo nuo viso to. Su manim jis buvo visiškai kitoks, nei galbūt su daugeliu kitų savo gyvenime, galbūt ir aš su juo buvau visiškai kitokia, nei su kitais. Manau būdami kartu, mes mokam būti visiškai savimi, nes nėra jokios baimės, padaryti ar pasakyti kažką ne taip. Supratimas-tai buvo tvirčiausias raištis, kuris mus jungė.

..ką reiškia klysti, žinau puikiai. Visi klystam. Krentam ir vėl stojamės. Tik taip išmokstam eiti. Tik taip išmokstam gyvent. Suprasti. Tik patys kažką patyrę galime galutinai nuspręsti, gerai tai ar ne. Retai kada kito žodis yra galingesnis už savo norą - patirti, įsitikinti. Pati esu pridarius šimtus klaidų. Šimtus kartų slydo žemė iš po kojų. Buvo. Tikrai buvo ne viena akimirka, kai atrodė, kad padarytos klaidos, atstoja pasaulio pabaigą. Bet laikas eina, ir viskas vėl keičiasi. Atsinaujinusios svajonės, norai.. vėl įžiebia viduj viltį, kuri veda tolyn..ir galop ateina tos dienos, kai iš viso to, kas taip slėgė, tik pasijuoki.

Žinau, ir suprantu, tiek kiek įmanoma patirties neturinčiam žmogui suprasti, kad narkotikai yra vienas iš tų baisių dalykų, kurie sunaikina žmogų. Jie įkalina ir padaro jį savo auka, arba iš viso išstumia iš gyvenimo. Narkotikai kaip kulkos, bent kiek palietusios - sužeidžia, palikdamos žymes amžiams. Jie nejuokauja. Tačiau Vainius, ir tie matyti žmonės praeitą vakarą, toli gražu nebuvo panašus į tas aukas. Jie tiesiog buvo tie žmonės, tame amžiuje, kai viduje daug maišto, ir noras "jausti", nugali protą - mąstyti. Jie tiesiog negalvoja, o galbūt nei nenori galvoti. Jie gyvena, jaučiasi laimingi, visa kita jiem nerūpi..o kodėl turi rūpėti? jie gali sau leisti gyventi nerūpestingai. Eiti, daryti - tai ką jie nori. Kas gali būti geriau? laisvės skonis saldus. Kartais ta pati laisvė žmogų išlaisvina, o kartais tik dar labiau suvaržo, po truputį..ir nepastebimai įstato į savo rėmus, atimdama iš jo, tai kas jam svarbiausia. Ji sužaidžia žmogaus likimu.

(belaikant tuos maišelius galvoje sukosi milijonai minčių, tačiau Vainiaus balsas jas nutraukė) Pažvelgiau į jį.

-kas dabar dedasi tavo galvoj?

-galvoju, kas tai per mėšlas?apie juos tiek daug kalbama.

-Heroinas ir extazi.

-ką jie suteikia?

-geriau tuo nesidomėk.

-man įdomu.

-priklausomybę.

-ir šitie spalvoti ir labai gražūs ;D

-Gal ir juokinga,bet net ir jie.

-o tu, ar esi nuo to priklausomas?

-ne;D ( kažkodėl nusijuokė) bet esu bandęs. Dabar tik saugau.

-kodėl tai darai?

-nežinau.

-(žodį nežinau, aš vartoju tada, kai esu neapsisprendus ką tikliai noriu atsakyti, arba kai iš viso nenoriu atsakyti)gerai išgeriam tada ;D (Nebesigilinau, mačiau, kad jis to nenori)

-Gerai. Žinai ką?

-ką?:}

-ačiū, tau, kad tu esi, ir nedarai to ką daro ar tikrai darytų daugelis kitų.

-aš nenoriu tavęs varžyti, tik žinok, kad man labai rūpi tavo likimas. Labai rūpi. Aš su tavim, kad ir kas benutiktų.

(Jaučiau alkoholio poveikį. Keistai sukosi galva, net po truputi ėmė pintis liežuvis. Numetėm tuščius butelius nuo lovos ant žemės. Vainius prisislinko arčiau manęs ir stipriai apkabino. Apkabino taip, kaip jis moka tik vienas. Pasidarė ramu. To pakako, ir mes abu užmigom.)

-(tesinio?);D

Нравится 117