(nejuokavau. Nauji potyriai suteikia malonumą, o kartais tik pakiša koja...Tačiau, šį kartą man tai mažiausiai rūpėjo.)

Sėdėjom ant grindų atsirėmę palei lovos šoną. Buvo jau labai vėlu, arba dar labai anksti. Klausėmės muzikos, galbūt jos įtakoti mes nusprendėm įšeit pasivaikščiot. Ištikrūjų, tai tūrėjom tikslą. Nueiti iki ne taip jau ir toli esančios degalinės. Tik..

Mane pradėjo imti miegas.

-gal turi kavos?(paklausiau)kitaip nedaeisiu.

-kava su alum netinka ;D

-Man tiks.

-tu čia rimtai? nori pasakyti, kad dabar turėsiu tau padaryt kavos?

-aišku rimtai.

-Kažkur jos turi būt, motina visada ją geria, einu paieškot į virtuvę. (nueidamas )Bet tu žinok aš niekam nedarau kavos.(pasigirdo balsas iš virtuvės)

-kaip faina būti pirmai :}

..dar kartą suskambo jo mobilus.

-Tau vėl skambina(sušukau)

-nesvarbu, jei netingi..ištrauk tel iš kišenės ir išjunk telefoną.

Pakeliau nuo lovos jo švarkelį, ir ištraukiau tel iš kišenės. Kai paėmiau jį į rankas jis nustojo skambėjęs. Tačiau vistiek išjungiau, kaip jisai ir liepė. Kišdama mobilų atgal užčiuopiau kąžką maišelių pavidale. Aišku ištraukiau. Tai buvo 4 maži maišeliai, du iš jų su spalvotom įvairių formų mažesnėm ir didesnėm tabletėm, kiti du su baltais milteliais. Apie nieką negalvojau, tik jaučiau kaip mano širdies ritmas sustiprėjo, ir neseniai apėmęs miegas, kažkur dingo. Bet tik tiek.

po 5 minučių atėjo Vainius nešdamas kavą. Nieko jam nesakiau, ir nieko jo neklausiau.

-Tavo kava.

-o su daug cukraus?;D

-O tau saldžiai patinka?

-Na, visada dedu keturis.

-aš įdėjau pora, jei nori galiu dar atnešt cukraus?

-tai ne nenešk bus gerai ir du, aš ne reikli, idėjai du, tai užteks ir dviejų :}

-naudokis proga, kol aš toks geras ;D

-nu gerai, tada įdėk dar du, tik nemaišyk nemėgstu saldžiai ;DD

-Ėėė, tu mane erzini?

-ne tyčiojuos ;DD

-Aš tave suvalgysiu.

-Kaip tas katins apie kurį kalbėjo kaimynė?

-kąąąą?ar tu nieko nevalgei kol manęs čia nebuvo?;D

-Nevalgiau, o ką galėjau valgyt?

-nieko, aš tik šiaip ;DTai apie kokiį katina ten kalbėjai?

-kaimynė man sakė, kad mane per nakt ir katinas galėtų suvalgyt. Jai atrodo, kad man kasdien krenta svoris;D o man atrodo kartais, kad aš kaip tik jo kazdien vis priaugu :}

-taip, tu pats storiausias (nusijuokė) gerk tą kavą ir eime.

Išgėriau kavą.

Įšėjom į gatvę,mane užplūdo tas pats nuostabus jausmas, dėl, kurio naktim lipdavau pro langą. Tik šalia buvo ne Gatvės alsavo ramybe, ilsėdamos nuo kazdieninio šurmulio. Ėjom..Staiga nežinia iš kur atsiradus gatvės policija mus sutabdė. Jie paprašė mūsų parodyti asmens dokumentus. Aš tokio su savim neturėjau, bet turėjo Vainius, ir to užteko. Rodos viskas ir būtų baigta, jei ne tas visą laiką tylėjęs pareigunas:

-ar galima patikrinti tavo kišenes?(ištarė žvelgdamas į šalia manęs stovintį Vainių, lyg užuosdamas)

Vainius susimėtė. Jis puikiai žinojo kas dabar jo laukia. Matyt dabar jam prieš akis prabėgo pusę gyvenimo. Bet aš buvau rami, mane netgi šiek tiek imė juokas. Apjieškoję jo kišenes, jie nieko nerado išskyrus piniginę, ir pustuštį cigarečių pakelį. (Man norėjosi sušukti-dundukai, ir sušukau tik tyliai, viduj..)

Nieko nepešę, jie atsisveikino dar palinkėdami greičiau pasiekti namus, ir nuėjo tolyn, ieškoti kitų-aukų.

-kišenė iš kurios tu įšemei tel buvo(pertaukiau)

-buvo, nusiramink..pakišau po lovos čiužiniu.

(stipriai apkabino)

-nežinau ką pasakyti..(turbūt tikrai nežinojo ką..)

-dabar turėsi man dar daug daug kavos daryt ir su daug cukraus :} (..nors galbūt ir neturėjau, to daryti, tačiau - nusišypsojau.)

-..

Нравится 153