Namie užtrukau gal kokį puslavandį. Kai baigiau kalbėtis su mama, laikrodis tiksėjo netoli vienuoliktos. Jaučiausi puikiai, nes neatsirado jokių nenumatytų aplinkybių. Neesu už iš tų, kurios yra už tokio, ar kitokio tipo melą tėvams, tačiau neesu ir iš tų, kurios sugeba su tėvais palaikyti glaudų ryšį. "Turiu savo asmeninį gyvenimą, yra tukstančiai kitiems nesuprantamų dalykų, kuriuos padarau, darau ir galbūt dar ilgai darysiu" .

"Aš pati noriu spręsti, kas man reikalinga ir kas ne. Pati noriu patirti tą tariamajį klaidų skonį. Aš tiesiog noriu pamatyti gyvenimą.. iš visų jo pusių" - Daugelis pasakytų, kad tai jauno ir nieko apie gyvenimą neišmančio žmogaus žodžiai. Tačiau, būtent tas daugelis man ir nerūpi. Niekada nerūpėjo. "Aš žinau, kas man reikalinga, būtent man, o ne kitam-dėl to ir gyvenu, dėl to ir gyvensiu"

Nusičiupau tašę, ir uždariau namų duris. Keistai jaučiausi..bet tik akimirką. Paskui mano akys pagavo iš tolo ateinančio Vainiaus silueto judesį, nurimau. Jis visada mane nuteikia teigiamai. Stipriai apsikabinom, ir paskui nusukom link jo namų. Man niekada netrūko dėmesio. Žmonęs dažnai prie manęs prisiriša, kad ir kur bebūčiau, kad ir kokią jie mane bepažintų. Kaip kažkas kažkada juokaudamas pasakė, kad turiu magnetuką, kuris traukia žmones. Galbūt.. bet neturiu magnetuko, kuris mane pritrauktų prie jų. Dažnai žmonių akyse įžvelgiu nenuoširdumą, nuo kurio tiesiog nusisuku, ir nueinu..tolyn..galvodama surasti kažką, ko trokštu visu savo vidum..tik nerandu..

Po 20minučių buvom laiptinėj. Vainius rakino duris. Aplink buvo labai ramu, lyg mes čia būtume visiškai vieni. Įėją į vidų mes nusispyrėm kėdukus į šoną..

-Eik į mano kambarį, aš tuoj ateisiu.(ištarė)

-Okk.O kodėl užrakini duris?

-Kad nepabėgtum;-D(nusijuokė)taigi kvailute, jau vėlu, duris mes visada rakinam;-D

-Logiški abu variantai, matyt nemeluoji ;-D

-Aš tuoj.

Po akimirkos jisai grįžo su alaus buteliais rankose.

-Čia bus mūsų žvakės, kaip ir žadėjau ;-D

-(pradėjau juoktis)koks tu romantikas.

-Pats geriausias ;-D

-O kas tada bus mūsų filmas?;-D

-Kas?

-Tu, sakiai, kad žiūrėsim filmą;-D

-Aš taip sakiau?;DDD

-Taip, melagėli tu ;-D

- Taigi..aš būsiu tavo filmas;DDD

(Nežinau, ką jis turėjo tokio, bet jo žodžiai ir buvimas šalia mane veikė, kaip tas alkoholis jo rankose. Tame kambaryje, kuriame dabar sedėjau, galėjau pasilikt visą gyvenimą. Su tuo žmogum, man buvo gera. Gera, net ir su alum, kurio ištikrūjų nekenčiau)

-Man nepatinka filmai, jie visi greit pasibaigia;-s

-Mūsų filmas bus amžinas, mažut;s

-Bla bla blaaa ;-DD

-Tu man patinki, Daiva.

-taip taip taip patinku, tu man irgi, durniuk ;-D

-Tu kažkokia visai kitokia, nei kitos..ko tiek juokies?kažką jau suvalgiai? ;-D

-Jo, čiučiuką, netyčia. Daug valgau ;-D

-Matosi;DD Juk liepiau to nedaryt;/

-Dabar mes panašus. ;/

-Svarbu mes.

-Man labai svarbu.

čia nebuvo jokio banalumo, galbūt tai buvo pirmas kartas, kai ištardama, kad man svarbu, buvo ištiesų svarbu, galbūt net labai svarbu. Išgėrėm. Jaučiau, kaip po truputį ima kaisti žandai ir...

Sorr, kad vakar neįkėliau šios dalies, bet kadangi šis mano kurinys pasiekia viršų, nenoriu, ten daug savimi užimti vietos.

Нравится 117