Vakare susitikom prie parduotuvės. Rankose jisai laikė standartinį parduotuvės maišelį. Puikiai žinojau kas jame, todėl imė juokas. Juokiausi iš to, kad ėjau link to, kad su manim visiškai nesiderimo. Tokie tipo "plotai" manęs niekada nežavėjo. Norėjau paskambinti Evelinai, ir paprašyti, kad ji atvažiuotų manęs pasiimti, ir parveštų namo, tačiau persigalvojau, tegul niekas apie tai nežino, o kelią namo žinau ir pati.

-Labas(pasisveikinau)

-Labas, pasiilgau(apkabino, nepaleisdamas iš rankų maišelio)kaip nuostabu, kad mes būsim kartu.

-Kartu(nusijuokiau)mes visai ne kartu;D

-Tai tu jau susiradai kita?

-Neturiu jokio kito, tu mano vienintelis(dar kartą nusijuokiau. Tokių žodžių kartais į dieną pasakau po kelis kartus, tiesiog šeip, be jokio motyvo ar pramės. Netūrėjau jokių vienintelių, ir toli gražu man jisai toks nebuvo)

"Pasakyti galima daug ką, bet tai dar nieko nereiškia"

-Jei sužinosiu, kad tu man meluoji, primušiu ;D

-Jau bijau, tu man sakiai, kad niekada negalėtum manęs nuskriausti, tad jei tu man gali meluoti, tai tada ir aš tau galiu :-D

-Tavęs tikrai niekada nenuskriausiu, tu kažkokia kitokia, ble ;D

-Kokia? ;D

-Kažkokia itartina ;D aš šalia tavęs netgi noriu atrodyti geras, nebemoku būti toks(pertraukiau jį)

-..toks koks būni su kitomis?;D

-ne, norėjau pasakyti, kad šalia tavęs nebemoku būti toks koks paprastai visada esu.;D

-Nevaržyk savęs, tu man patiksi visoks ;D (Aš žinojau, kad toks, koks jisai yra su manim, tokiu ir buvo, o jo visų blogybių sarašas, tai buvo tiesiog aplinkos poveikio rezultatas. Draugai. "Su kuo tapsi, toks ir pats patapsi"..taip galvojau, galbūt klydau, bet...tada buvo tokia mano nuomonė. "Aplinka, visada įtakoja žmogų, ir įpatingai tada, kai jis neigia, kad gali būti kažkieno paveiktas"

-Aš nesu tas, kuris save varžytų;D

Pažiūrėjom įdėmiai vienas kitam į akis.

-mes čia taip ir stovėsim?(paklausiau)

-Nea, tuoj turi atvažiuoti draugas, jis mus paims.

Netrukus prie mūsų privažiavo automobilis. Man jisai buvo kažkur matytas lyg ir iš kažkur pažįstamas, tik niekaip neatsiminau kur.

Kai įsėdome į automobilį, vaikinas sėdintis prie vairo manęs paklausė:

-Tai visgi vakar naktį sėkmingai grįžot mano, niekas nenuskriaudė?

-(suglumau)ne(atsakiau ir nusukau galvą į šoną, apsimesdama, kad mane labai domina vaizdas pro jį. Dabar iš kart prisiminiau, kur man buvo matytas, tas automobilis)

-kur tu naktį bastaisi?(paklausė vainius)

-niekur, su drauge vaikščiojom, beto, jokia ten ne naktis buvo.

-kokia drauge?

-Jos tu vistiek nepažįsti, Evelina;D

-Jūs abi durnos, jei naktim vaikštot.

-O tu durnesnis, už mus abi kartu sudėjus;D mes lygūs ;D

-Aš ne durnas;DIr tu daugiau naktim niekur neik.

-gerai.

-pažadi?

-pažadu;D

-Tikraiii?

-Tikrai;D

Nesupratau tai buvo rūpestis, ar eilinis žodžių žaismas, tačiau šis žaidimas man patiko.

Netrukus automobilis sustojo, kažkokiame daugiabučio kieme ir..

Нравится 92