*
Labai pykstu ant tavęs. O gal tik apsimetu. Dažnai pasakydama kažką, vėliau pasielgiu priešingai. Kiek kartų žadėjau sau daugiau taip nebedaryti..bet klaidos kartojasi..sakoma jos kartojasi tiek kartų, kol galų gale pasimokai, išties pasimokai, o ne išsisuki.
-kas taip sako?
-aš.
-vava. Patirtis.
Tu visada paklausi, visada pajausi, padėsi, pasikalbėsi.
-Niekada neleisiu tau nustoti juoktis.
-O užaugti ar leisi?
Kartais tu tyli. Nekenčiu tylos. Tada man atrodo, kad kažkas atsitiko. Ir, tada kažko taip trūksta. Bet paskui viskas praeina, atprantu..rodos, nebėra ir nebereikia..
įšeinu.
bet..
-ei, palauk, kur tu įšeini?
-Miegot. Ryt anksti keltis..
-O žadintuvą prisisukai?
-o Diew, pamiršau..nuovargis, nei nepagalvojau.
-Aš tam ir esu, kad pagalvočiau už tave, mažute.
-Nemažutė.
-Gerai, gerai, bet vis gi duok man savo ranką.
-...
Žadintuvas nesuveikė. Nubudau trimis minutėmis vėliau, nes kažkas paleido ranką...
*įrašas
Patiko šitas dialogiukas:
-Niekada neleisiu tau nustoti juoktis.
-O užaugti ar leisi?
~
Šitas yrašas daugiau nei nuostabus. Kažkas ypatingo. Ir kiekvienas Tavo įrašas būtent toks. Turbūt kiek esu skaičius nei vienu nenusivyliau.
~
Ir dabar pasakysiu taip nuvalkiotai - gražu.
~
Ir dar pridėsiu savo - jausminga.
ogo ;-o
aciukaaaa ;-}
labai malonu ;-}