*Visada save laikiau "gera mergaite". Mano visos svajonės buvo tokios paprastos, ir pilnos gėrio. Kažkada norėjau, kad visi žmonės būtų laimingi. Sedėdavau ir svajodavau apie jį, tą vienintelį, pienas nuo lūpų buvo man dar nenudžiuvęs, o jau buvau pasirįžus, dėl tavęs viską. Tikrai buvau pasiryžus. Bliam, dėl tavęs ėjau iš proto..pavydėdavau net visų tavo judesių, nes jie buvo skirti ne man. Taip, aš taip ir neišdrįsau tau pasakyti. Kažkokia baimė buvo..na, kaip taip galiu imti ir pasakyt?tą:aš tave myliu. Buvo gėda. Nu, buvo ir viskas. Nors mes ir puikiai sutarėm. Bet...taip ir išgyvenau, tą pirmą jausmą. O tu dar iki šiol nežinai, į ką velyvais vakarais aš iškeisdavau savo dieninį džiaugsmą. Neesu žliumbikė, bet ir šian prisimindama tave, man kutena nosytę. Yra, yra, yra tokių dalykų, kuriems nepasipriešinsi..kuriems nesurasi jokio liginio paaiškinimo, dalykų, kuriuos laikui bėgant primiršti, bet niekada, taip ir neistengi pamiršti. Ne, tai ne meilė aš žinau..jausmai, turi daug rūšių.


Šiandien, laisvai reiškiu savo emocijas ir jausmus. Esu nepastovus žmogus, galbūt todėl, būti šalia manęs sunku. Mano jausmai ir požiūris per daug greitai keičiasi, kad net pati negaliu patikėti, tuo, kas kartais vyksta.

Kartais išnuomuoju savo kūną, kitai-aš. Ir vaidinu šaltą, bei abejinga viskam. Nieko neimu, nieko neprašau, nieko nenoriu, nieko nereikia. Tada aplink kyla sumaištis. "Žmonės visada pastebi, kada tampi kitokiu". Bet tada man neberūpi žmonės..

Aš tikiu, kad vieną dieną tikrai sutiksiu jį, o gal jau ir sutikau;}}. Nežinau. Bet šiandien, man vieno neužtenka. Jausmai turi daug rūšių-o aš turiu daug jausmų.

..nors būna toks metas, kai norisi kažko, kam galėtum pasakyti-Tu, mano Vienintelis.

Vienintelis.

Нравится 38