*

Aš tik prašau Tavęs- Tikro, kad ir blogo, bet nesuvaidinto.
Neįtakoto ir nesugadinto...

Aš tik kaskart matau Tave-vis labiau tolstantį,
ne kūnu, ne vidum...
kažkuo giliau.

Pamečiau auskarą,
puodelis sudužo,
telefonas išsikrovė-būtent tada kai tu skambinai.
visada taip..

likimas?
sutapimas?
-ne.

..aš tikiu likimu. Ir jis trina tave iš mano gyvenimo, lyg saugodamas nuo kažko. Trina iš gyvenimo, bet ne iš manęs.

Aš tik kiekvieną dieną stengiuosi-pamiršti,
Aš tik kiekvieną dieną apsimetinėju, kad man neberūpi.

Nežinau kodėl atstumu Tave, o paskui - šaukiuos.
Tu lyg magnetas, kuris mane traukia...
Lyg nereikalingas metalo gabalas - kuris sako, kad - nešildys,
bet Tu mano - saulė.
Kurios trūksta..

Niekada nemaniau, kad iš tikro taip būna,
bet išgastis-pakerta kojas..
ir negali pajūdėti iš vietos..
žibintų šviesa apakina akis,
ir tas žudantis stabdžių garsas,
sufokusuoja širdies ritmą.

-O Dieve, Tu išprotėjai?

Kartais viskas įvyksta per greit, ir nebelieka laiko galvojimui.
Tik 1..
2..
3..
ir krenti..  arba nueini tolyn..

Нравится 45