*

-Nu ir kur šis pasaulis litasi. Jaunimas raganėja. Keikiasi, lūko, gelia, plievaltaujasi, siemečkų plispjaudo, pamokų nelanko, naktim trankosi, ant medžių sisioja, kaip kokie šunys, pasiutę kuliganai, su kuliganėm, nebegaliu kaip primena jaunystę..mūsų laikais taip nebuvo.

-o tai kaip  buvo, bobut mano?

-prisimeni kaip tu pirma kartą mane mylėjai?

-visada apie tai galvoju, bet niekaip negaliu prisiminti.

-Aš buvau apačioj..tu viršuj, ir lipdamas laiptais žemyn - nugriuvai. Tada buvo pektadienis. Tada tu pirmą kartą man pasakiai, kad mane myli.

-Taip, tada pirmą kartą tave pamačiau iš viso. Prisimenu, kaip nubudau iš ryto ir tave pamačiau iš tikro, nuo tada mečiau amžiams gerti ir tapau anoniminis alkoholikas.

-Mes ėjom į bažnyčią.

-Taip vadinosi mano kambarys.

-Taip, seneliou.. o dabar ? kas dabar lanko mišias? ar iš vis kas nors dar moka melstis?

-Žinoma, mano bobut, kad moka. Kepenys, nes joms mišios.

Нравится 16