*

Ji laiko rankose maža žaisliuką,
švelniai braukdama per riešus,
tyliai dainuoja..
kraujas laša ant kelių,
bet ji nesupranta,
net nejaučia baimės,
ji drąsi..
ji paišo iš jo save,
Nors jai niekada netrūko pieštukų....
Ispudingas ir ryškus piešinys,
su užmerktom dviem akim,
ir viena ašara..
Jai nesilpna, nebaisu..
tik jos akyse kaupiasi ašaros,
ji jaučia skausmą,
tačiau neverkia...
nes kai ji verkia,
jos mama liūdi,
o ji nenori, kad ji liūdėtu..


Ketvirtas ruduo,
dažėsi tamsiai raudona spalva.
Kažkas pravėrė duris,
ir suklykė iš siaubo,
tai buvo-ji.
-suspėjo.

Нравится 39