;D

Legenda apie mergaitę Liucil-ę, iš pointo miestelio.
Apsimeskim, kad ir realybėje ji tokia pat.

Mokykla.Kokia pvz.Matematikos pamoka.

Liūcilė rašo diktantą. Prieina matiekos mokytoja, ir sako:
-Norėčiau, kad spręstum, kaip ir kiti.
Liucilė:aš tai ne
Mokytoja:gausi kuolą.
Liūcilė:aš ne karvė.Žvaire tu. pati riškis prie savo kuolo

Paskui tarkim, ji gauna kuolą, ir tarkim atsiduria pas direktorių. O ten, sėdi ir vazelinas.
Direktorius sako:
-tu nei kiek nepasimokei.
liucilė:tu irgi
vazelinas verkia. kodėl?-tebunie intriga.
tada vel direktorius:
kaip tu įsivaizduji savo ateitį?
liucilė:eisiu į seimą sūski tu
rytoj noriu susitikti su tavo mama.
liūcilė:tai tau nebe mėnesinės?

paskui, po kokių 3 valandų, pasibaigus pamokoms.
prie paradinių durų.
vazelinas.aš tave myliu.
liūcilė:čiulpk pūtę

ir jie išsiskiria.

Liūcilė pasuka į namų pusę, pro norfą. Nusiperka bambalį stipresnio. Netikėtai, prie jos prieina benamis.
Gal galite paaukoti , valgyt noriu?
Liūcilė:dūsk tu ubage, bepeni. Man normalaus reikia.

Sakoma, kad ištiesų kažkur yra tokia mergaitė. Ir anokia čia legenda.

Нравится 75