*
Jų pėdos baigėsi kartu su smėliu, ant eksfaltuoto šaligatvio. Ant suoliuko buvo padėti du lagaminai. Pilni naujo gyvenimo. Bet žmonės kalbėjo, kad jie tušti.. Pabirę karoliukai ant žemės paišė kriminalą apie prievartą, tik jos ten nebuvo..
Už neaiškaus kilometrų skaičiaus, jie bėgo per kitą įkaitusį smėlį, palikdami naujas pėdas. Miegojo prisirpusių žemuogių pievoj..kurios kvepėjo jausmais..jausmais, kuriais niekas, niekada taip ir netikėjo...
..be pinigu..
..be ateities..
bet su Tikėjimu, kuris tada būdamas bevertis, vėliau padarė juos Laimingais.
Seniai buvau, ką nors tavo skaičiusi, šį kart skaitant pasidarė gera. Ačiū už gėrį, kurį perteiki rašydama;)
Aciuka ;-}}