Aistringu parašu, į tave, visam pasilieku.

 

Pėščiomis, batais, kėdais, aukštakulniais..o mes basomis, lyg tyčia ant viso pasaulio sulūžusio.

Sukarpė muS, sudaužė į tūkstantį dalių mūsų vidų, ir vaiko akimis bežvelgdami, jie sudėliojo Mus - vėl iš naujo. Kaip keista suvokt-kad su mumis tik tai žaidė. Kaip sunku patikėt, kad iš viso taip gali ir, kad taip ištikrūjų būna.


..bet dabar mes basomis, tvirtai rankom susikabinę, sulipdytais jausmais, vėl bandom būti laimingi.
Kreivai, išilgai, tiesiai, atgal ir į priekį..abu kartu, taip gera, kai vienas nelieki...

...Pėščiomis, batais, kėdais, aukštakulniais..o mes basomis, lyg tyčia ant viso pasaulio sulūžusio..

Нравится 45