Likimas išmetė skirtingas kortas.
Tau vienas, o man kitas.
Tavo vieta ne su manimi.

- Pritariu tau. Kaip sakoma : mums ne pakeliui.

Taip. Bandėme atstatyti viską.
Tą sugriautą mūsų pilį.
Be pasirodo smėlis buvo per daug birus.
Ir pilis sugriuvo.

- Taip jau nutiko. Visada maniau, kad mums lemta būti kartu.

Žinai, mes turime panašumų.
Nes kurį laiką ir aš taip maniau.

- Neprašau tavęs atleisti man už tai kas dabar vyko.

Neprašyk, nes aš nepykstu.

- Gal likimas suves mus vėl.

Tegul tik pabando.
Išspardysiu jam dantis.;D

- O aš tau padėsiu.;D

Gerai. ;)
Tai tikriausiai čia atsisveikinimas..

- Manau taip.

Ką, nesakau iki, nes neaišku ar dar kada pasimatysim. ;)
Tiesiog tariu viso, tačiau su mažu balso virpesiu, kad tai būtų kiek trapiau. ;)
Tam atvejui jei dar kada pamatytume vienas kitą. ;)

- Tiesiog mūsų toks likimas ;) norėti vienas kito, bet negalėti būti kartu ;) tik žinok, mano dalis visada bus su tavimi ;) jei nesikreipsi į mane kaip i artimąjį tai kreipkis kaip i draugą :) jei taip galima vadinti :) jei reikės pagalbos, visada rašyk man ;)
lik sveika mieloji ;)

*Ir nors norime būti šalia, tenka susitaikyti su atstumu ir likimu.

Нравится 4