Vaidinimas turi tęstis, juk taip?
Kas kart mes tęsiame tą absurdą, kuris vadinasi draugystė.
Ir vardan ko? Negi sakysi, vardan to laiko, kurį mes pažįstamos?
Yra sakyta, kad mūsų draugystė ištvėrė daug. Tiesa, net labai daug.
O galiausiai kas mums iš to? Kas mums liko?
Tvirtas ryšys? Saitai? Hell no.
Pasitikėjimas? Atvirumas?
Funny..
Žiūri į akis, šypsaisi.. O širdyje keiki mane.
Už ką? Nežinau..
Tikrai.. Juk man viskas krenta iš dangaus, aš gaunu viską ko tik noriu be jokių pastangų..
TAIP! Nes aš moku gyventi.!.
Pavydas žudo viską. Ir tavo pasaulyje pavydas nugali. Tau tai yra prioritetas.


Jie sako, kad jie tikrieji draugai. Kad bus šalia iki pabaigos. Bet galiausiai jie nusisuka nuo tavęs. Jie sako, kad galima pasitikėti jais. O tu krenti tiesiai į jų spąstus. Kitą dieną sužinai, kad visa tai vaidyba. Bet tikriausiai per vėlu, nes jau užkibai. Pasitikėjimas tik iliuzija, galiausiai pabaigoje viskas dūžta.


Kad ir kas dabar buvo pasakyta tai liks čia. Perskaitysi ir net neapgalvosi.
O mes toliau vaidinsime drauges. Prie akių šypsosimės. O kas bus vėliau tik mes žinosime.

Нравится 10