šiandien tapiau medį ant sienos,,,ir kaip senai nesijaučiau tokia laiminga ir laisva ir vaizdas per langą iš tap aukštai,kaip iš paukščio skrydžio,,buvo beveik tušti namai,ne mano,bet ten,kur aš piešiau,nors tai užsakymas,bet visad dirdu kaip sau arba visiems,,,tai va buvo tylu,,kalbino tik papūga kitam kambary,,juodas kačiukas trugdė maišyt spalvas,betrūko tik muzikos,o gal gerai,kad buvo tylu.taip lengviau pajust tai,ką tavo ranka piešia ant sienos,kaip kaskart keičiasi kambarys,jo erdė,net nuotaika,,kaip visada,kai pamato šeimininkai,jaučiu tokį keistą dalyką-pats kambarys būna kažkoks atgimęs,paženklintas,,jis jau nebėra paprastas kambarys,medis-tai lyg pirmas gyventojas naujo kambario mano atveju,,šiandien tai jutau,kad paprastą obelį dariau su tokia meile,gal tai laisbžvės išraiška,,kad esu ne namie,o kažkur kitur ir kažką kuriu,,,tyla karatis  būna ir gera,,,,

Нравится 5