Čia kažkada neturėjau jokio velykinio pasveikinimo, te na atsirado tokis nevalyvas:
Rieda kiaušis man pro šali
Pamanau kad jis gal mano
Šoku paskui nepagaunu
O kai dūšta skauda, skauda
Rėk tada visam nors Kaunui
Kam per velykas kiaušus man daužo...
Jeigu tai tik pamatytų
Ką merga man pasakytų
Vienas kiaušis jai nelygis
Taigi lieku vienas švest Velykų...
dar toli velykos....
Čia mano užpereitų velykų pasveikinimasnes neturėjau jokio telefone tuo momentu, o reikėjo atrašyt draugei... o visi kiti tekstai dienoraštyje daug daug senesni, seniai to nebedarau (=