Įtariu, jog naktį daugelis buvot prikelti nuo liūties, pasibeldusios i mūsų langus, įnirtingai  už jų nuglostančios visus medžių lapus, pievas, iškutenančios visus dulkėtus pakampius. Jau gana senokai visi laukė lietaus, turbūt laukė, na bent jau man taip buvo pasirodę. Palijo naktį ir gana... diena vėl kepins saulė...

Tik ryte, išeidamas laukan, užuodžiau toki keista, jau kiek ir primirštą kiaurai permirkusios žemės kvapą...

Lauke, ant asfalto metęsi nemažos balos, Sodrios spalvos raižė dar vis mieguistas akis, net valytojai juokais pasakiau “tai jau darbo šiandien bus mažiau, kai lietus tiek nuplovė kiemą?”...

O tas kvapas... taip taip, prisiminiau ji - kai kiaurai merkiantis lietus dažnai išgena sliekus lauk ant asfalto, trinkelių ar dar kur ant kietesnių paviršių, kur daugiau jiems vilties pagauti oro... Bet... Retas kas i juos ten skrupulingai kreipia dėmesį – "slidu", bet, ką jau padarysi – "ne mums jų bėdos"...

"Genocidas sliekams" – mintyse suskambo žodžiai...

 

Нравится