Nešinas vėjo, nuo jūros
Saulės pakeltas dangun
Ilgesio vėl iškankintas
Apsiverksiu lietum

Ilgais ilgesio pirštais
Glostantis medžių lapus
Dulkėtą taką pagirdęs
Miesto paliesiu stogus

Ilgesį Tavo pajutęs
Belsiuos ilgai aš langan
Kviesiuos, - Išeiki į lauką
Arba leiski užeiti vidun

Skruostus Tau nubučiuosiu
Kas vakarą, naktim... O ryte
Dienai aš vėliai išeisiu
Meile apgaubęs Tave

Jei rytą, po sapno pabudus
Ilgesys vėl glostys Tave
Nakčiai duris užrakinus
Nebepaleisk manęs niekada 

 

Нравится 2