Ašarėlės nubirėjo, baltos pievos pražidėjo.
Ašarėlės nuriedėjo į meilės upę pilna skausmo ir liūdesio.
Turėjau aš princą gražų, kuris nuo savo ego pavirto į varlytę kvaksinčia naktim.
Nervavo jis mane labai, norėjau trinktelt jam tikrai.
Bučkis vienas, bučkis du ir varliukas princiuku atvirto :D
Bučiavo jis mane karštai, jo lūpos lyg saldainiai saldžios, o mano lyg pipiriukai aštrios.
Skendau meilės upei sraunioj.

Mano saulė visad šviečia.
Mano debesis balti.
Mano mintys nėra šaltos.
Tol, kol manęs neužvaldo liūdesio banga.


Siunčiu oro bučinuką , karštą lyg garuojanti kava.
Balevoji linksminies, dvyliktą valanda nakties.
Gal suras bučiukas tave tamsioje nakty-je.

Pëlqen!