Дневник пользователя gintariukas112
Vienoje šalyje, Limandijoje, gyveno mažas berniukas Adrianas. Šeima, kurioje jis gyveno, buvo labai didelė ir neturtinga. Net Kalėdų šventei šeima neturėjo pinigų duonai nupirkti. Adriano mama Gemela buvo gera motina, mylėjo savo vaikus ir buvo ištikima savo vyrui. Tėvas Flavianas buvo girtuoklis, visada barė savo vaikus, be priežasties galėjo net smogti.Vieną kartą Adrianas su savo broliais žaidė sniego gniūžtėmis, o jų sesuo lipdė senę besmegenę. Lauke Adrianas pastebėjo nepažįstamą žmogų. Jis buvo panašus į elfą. Žmogus sėdėjo ant suolo, aplink jį susirinko daug vaikų, ir jis pradėjo sekti pasaką. Adrianas su savo broliais ir seserimi irgi atsisėdo ant suolo ir… |
|
|
|
Kiekvienas iš mūsų turime daugiau ar mažiau draugų. Kai kuriuos iš jų netgi vadiname savo geriausiais draugais. Tačiau, ar kiekvienas iš mūsų susimąstėme apie tai, ką reiškia žodis "draugystė"? Daugelis turbūt pasakytų, kad tai žodis reiškiantis dviejų žmonių gerą bendravimą. Tačiau tai nėra visiška tiesa. |
Baltos vyšnios. Mėlynas vakaras.
Vėl tu langą atidarei.
Du kumšteliai balti. Ir smakras.
Ir dvi akys – juodi žiburiai.
Bet sublyksi kažkas ant stiklo.
Nebelieka juodų žiburių.
Ant palangės parimęs, be tikslo
Vėl j žydinčias vyšnias žiūriu.
Pagalvokite apie žmones, kuriuos mylite. Skirkite laiko pamąstymams, kodėl juos mylite ir kaip ta meilė jus veikia. Dabar pagalvokite, kaip šie žmonės jums svarbūs, ir pasakykite jiems apie tai. Dažnai mes jaučiame ir galvojame apie tai, tačiau to nepasakome arba, dar blogiau, laikome tai savaime suprantamu dalyku. Pamėginkite įsivaizduoti nors trumpam, kokie puikūs yra jūsų mylimi žmonės, paskui - pasakykite jiems apie tai. jie tikrai pasijus tarsi devintame danguje. Jūs taip pat.
Ir ramybės ji vėl nebegirdi -
Meile, kaip sunki tu ir skaudi!
Vėl svajonės vaidinas auksinės,
Ir vėl taip smagu man ant krūtinės -
Meile, kaip graži tu ir didi!...
Šiandieną nugirdau kalbant dvi paneles apie tai, jog šiandien bus pasaulio pabaiga, nes jos pamatė tai kažkokiam tinklapį. Ir nuosijuokė. O aš tuo metu susimąsčiau, ir tuo patikėjau... Ir tik dėl to, kad galutinai šiandien dingo man visas pasaulis. Kai iš mano gyvenimo išsitrynė jis. Kai dėl menkiausios priežasties išsiskyrė du keliai, ir visi planai, net į ateitį. Ir aš pasimečiau, pasimečiau ir nežinojau kaip gyvent toliau, kaip kvėpuot, kaip ir ką kalbėt, ką daryt toliau, kaip reaguot į viską ir nesusivokiau ar viską ištversiu pati, viena. Sekundės, minutės, valandos ėjo, surūkytų cigarečių kiekis didėjo, o viduje jokio ramumo, tik…
Iš tavernos traukiantį girtuoklį
rūkas gobė tarsi aukso vilna.
Tyliai suposi rudens sūpuoklės.
Nešė žinią angelas į Vilnių....
Marškinėliai buvo plono krepo.
Zvimbė gatvės, rūmai ir malūnai.
Žengė angelas nuo savo laivo trapo
į garuojančius Vilnelės krūmus.
Dvi savaites jis tenai puotavo
su poetais, liumpenais ir kekšėm.
Šitas miestas, angele, ne tavo –
įsivaręs jį esi it rakštį.
puolęs Angele, tai ką dabar praneši?
Suodini sparnai, suskirdę kojos...
Išpūtė jis garo brūkšnį gražų
ir vėsiu sparnu liūdnai numojo:
– Nieko gero, seserys ir broliai,
liūdnas – kaip ir mano – jūsų…