Дневник пользователя LiLSaint

3

Tu savo bruozus veidrodi matai.
Jei pakartoti ju nebus tau lemta,
Nuskriausi savo grozi nekaltai,
Paniekindamas moteri ir gamta.

Kuri grazole nenores, kad tu
Jos dirva jauna trokstum ispurenti?
Nejaugi sutinki but sau karstu
Ir negeidi prailgint savo genti?

Tu motinai - jos atsvaitas esi,
Kruopele jis jaunystes aromato.
Tad lai senatve buna tau sviesi
Ir pro vaikystes langus saule mato.

Bet jeivienatve tau mielesne bus,
Isdils paveikslas tavo istabus.

P.S. Perskaiciau si soneta ir jis man taip trenke. Supratau tikraji vyro prada.